ministras.jpg

Užsienio reikalų ministras

Linas Linkevičius

Ministro darbotvarkė cv Twitter

Artimiausi renginiai

Lietuvos narystė Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje (NATO)

Sukurta 2013.12.05 / Atnaujinta 2017.05.03 14:56

 

Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje narystė NATO yra įvardinta kaip gyvybiškai svarbi Lietuvai:

  • NATO yra ir bus svarbiausia ir veiksmingiausia kolektyvinės gynybos sistema, užtikrinanti valstybės saugumą, galimos agresijos efektyvų atgrasymą.
  • Šalies gynybos politiką plėtosime kaip NATO gynybos politikos dalį, kartu suvokdami, kad svarbu užtikrinti ir pakankamus nacionalinius teritorinės gynybos ir atgrasymo pajėgumus, apsirūpinimą žaliavomis, ištekliais, su kariniais poreikiais susijusiais remonto bei gamybiniais pajėgumais bei pasiekti, kad piliečiai būtų suinteresuoti ginti savo šalį nuo bet kokio galimo agresoriaus.
  • Esminis Lietuvos interesas – visomis priemonėmis stiprinti transatlantinius ryšius, visokeriopai prisidėti prie Europos ir JAV santykių stiprinimo.

2014 m. kovo 29 d. Lietuva minėjo narystės NATO dešimtmetį. Ta proga balandžio 3-4 d. Vilniuje buvo surengta tarptautinė konferencija „NATO atviros durys: 10 metų po „Didžiojo sprogimo“, kurios  pagrindinė tema buvo NATO atvirų durų politika. Diskusijų metu aptarta NATO plėtros reikšmė tarptautiniam saugumui, NATO atvirų durų politikos aktualijos ir perspektyvos, taip pat – Aljanso ateities vizija bei šalių partnerių vaidmuo joje.

Teisinis reglamentavimas

Lietuvos narystė NATO pagrįsta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata „užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves“ ir Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu,  nustatančiu, kad narystė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje ir Europos Sąjungoje yra nacionalinio saugumo užtikrinimo priemonė ir, kad Lietuvos naryste NATO didinamas pasitikėjimas, stabilumas ir saugumas regione bei visoje Europoje.

2017 m. Lietuvos Respublikos Seimo sausio 17 d. nutarimu patvirtintoje naujos redakcijos  Nacionalinio saugumo strategijoje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos nacionalinis saugumas yra NATO ir ES nedalomo saugumo politikos dalis: grėsmė vienos NATO ar ES valstybės narės saugumui yra grėsmė ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą stiprina narystė NATO ir ES bei JAV karinis buvimas Europoje ir regione. Stiprėjantis NATO kolektyvinės gynybos matmuo, išaugęs NATO ir sąjungininkų karinis matomumas šalyje ir regione veikia kaip atgrasymo priemonė ir yra Lietuvos Respublikos saugumo garantija. Lietuvos Respublika nacionalinio saugumo politiką grindžia NATO ir ES vienijančiomis vertybėmis, ją įgyvendina savarankiškai, bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis ir per tarptautines organizacijas. Vienas iš gyvybinių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų yra NATO ir ES gyvybingumas ir vieningumas, visų euroatlantinės bendrijos valstybių saugumas, solidarumas, demokratija ir gerovė.

Lietuvos parlamentinės partijos 2012 m. gegužės 8 d. pasirašė susitarimą dėl 2012-2016 metų gynybos politikos siekiant Lietuvos saugumo ir patvirtino siekį užtikrinti užsienio ir saugumo politikos tęstinumą, vykdyti įsipareigojimus Šiaurės Atlanto aljansui ir pamažu pasiekti, kad išlaidos krašto apsaugai sudarytų ne mažiau kaip 2 proc. šalies BVP. 2014 m. kovo 29 d. parlamentinės partijos pasirašė naują susitarimą dėl 2014-2020 metų Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių, kuriame, be kitų įsipareigojimų, numatyta nuosekliai kasmet didinti lėšas krašto apsaugai, kad 2020 m. jos pasiektų 2 proc. BVP. 2016 m. lapkričio 15 d. naujasis Seimas priėmė rezoliuciją, kuria užtikrino Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos nuoseklumą ir tęstinumą 2016–2020 m. bei įsipareigojo jau 2018 m. skirti 2 proc. šalies BVP krašto apsaugai.

Lietuvos narystė Aljanse remiasi Šiaurės Atlanto sutartimi, kurią Lietuva pasirašė ir ratifikavo 2004 m. kovo 10 d.

Šiaurės Atlanto sutarties pagrindas – 5 straipsnis, įtvirtinantis kolektyvinės gynybos principą, kad šalys narės ginkluoto puolimo prieš bet kurią iš jų atveju ateis viena kitai į pagalbą (ir kiekviena atskirai, ir visos kartu). Šis principas užtikrina, kad nei vienai šaliai neteks pasikliauti vien tik savo pačios pastangomis ir ekonominiais resursais, jei iškils pavojus saugumui. Tačiau nei viena valstybė neatsisako pareigos įgyvendinti nacionalinius įsipareigojimus savo piliečiams ir neišsižada atsakomybės už savo pačios gynybą.

Remiantis Šiaurės Atlanto sutartimi, Šiaurės Atlanto Taryba yra aukščiausias sprendimų priėmimo organas. Taryboje sprendžiama vieningu sutarimu, todėl valstybių narių bendravimas ir konsultavimasis kasdien NATO būstinėje Briuselyje ir tarp valstybių narių sostinių yra įprastas ir reguliarus.

Įtvirtindama NATO narės statusą, Lietuva taip pat ratifikavo NATO Susitarimą dėl karinių pajėgų statuso (SOFA), kuris reglamentuoja vienos NATO valstybės karinių pajėgų atvykimą, buvimą kitos NATO valstybės teritorijoje, jų teises, pareigas ir kt.

Lietuva yra pasirašiusi 1951 metų Susitarimą dėl Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, valstybių atstovų ir tarptautinio personalo statuso bei 1964 metų Susitarimą dėl bendradarbiavimo, susijusio su atomine informacija. Remiantis šiais teisiniais instrumentais (įsipareigojimais) Lietuva yra visateisė NATO narė, kuriai galioja visi Aljanso įsipareigojimai bei saugumo garantijos.

Lietuva kelyje į NATO (chronologija)

   
1990 m. lapkričio 17 d.

Briuselyje pradėjo veikti Baltijos informacijos biuras, kuriame. iš Lietuvos dirbo besikuriančios Užsienio reikalų ministerijos atstovas Belgijai ir Europos Bendrijai Rimantas Morkvėnas, turėjęs tik tuometinio užsienio reikalų ministro Algirdo Saudargo pasirašytus įgaliojimus, nes oficiali diplomatinė akreditacija tokiu statusu buvo neįmanoma. Tačiau informacijos biuras Briuselyje vykdė diplomatines funkcijas, jo veikla buvo skirta tarpvalstybiniams santykiams, ryšiams su Europos Bendrija, taip pat ryšiams su NATO. Informacijos biuras Briuselyje veikė iki Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimo, vėliau buvo pertvarkytas į oficialią atstovybę.

1991 m. gegužės 31 d.

Įvyko pirmasis istorijoje neoficialus Lietuvos delegacijos, vadovaujamos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko prof. Vytauto Landsbergio, vizitas į NATO būstinę. Kadangi tuo metu nebuvo įmanoma suorganizuoti oficialaus susitikimo, Lietuvos delegacijos apsilankymui NATO būstinėje tarpininkavo Danijos misija prie NATO.

1991 m. gruodžio 20 d.

Lietuva kartu su Latvija ir Estija prisijungė prie Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos.

1992 m. sausio 13 d.

Ambasadorius Adolfas Venskus oficialiai pradėjo eiti Lietuvos atstovo Briuselyje ryšiams su Europos Bendrija ir NATO reikalams pareigas.

1993 m. spalio 5 d.

Lietuvos Respublikos partijos kreipėsi į Respublikos Prezidentą dėl Lietuvos Respublikos integravimosi į NATO.

1993 m. lapkričio 29 d.

Lietuvos Respublikos Seimo opozicijos partijos išleido memorandumą dėl pamatinių Lietuvos nacionalinės užsienio politikos principų.

1994 m. sausio 4 d.

Prezidentas A.Brazauskas nusiuntė NATO generaliniam sekretoriui Manfredui Viorneriui laišką su Lietuvos pageidavimu tapti NATO nare. Laiške išdėstyta pozicija, pagrįsta visų parlamentinių partijų atstovų pasirašytu susitarimu dėl Lietuvos siekio tapti NATO nare. Tą pačią dieną Respublikos Prezidentas A. Brazauskas paskelbė pareiškimą dėl Lietuvos narystės NATO.

1994 m. sausio 27 d.

Lietuva prisijungė prie Partnerystės taikos labui programos.

1996 m. gruodžio 19 d.

Priimtas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuriame integracija į Europos ir transatlantines struktūras pavadinta prioritetiniu Lietuvos užsienio politikos tikslu ir nacionalinio saugumo užtikrinimo priemone.

1997 m. liepos 8-9 d.

NATO šalių vadovų susitikime Madride pažymėta, kad Baltijos šalys padarė pažangą siekiant saugumo ir stabilumo užtikrinimo Baltijos regione.

1997 m. rugpjūčio 1 d.

Įsteigta Lietuvos misija prie NATO.

1997 m. spalio 9 d.

Buvęs Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius paskirtas Lietuvos ambasadoriumi prie NATO.

1998 m. sausio 16 d.

Vašingtone JAV ir trijų Baltijos valstybių prezidentai pasirašė bendradarbiavimo chartiją.

1999 m. balandžio 23-25 d.

NATO šalių vadovų susitikime Vašingtone buvo pripažintos Lietuvos pastangos ir pažanga siekiant narystės šioje organizacijoje. Susitikime patvirtintas Narystės veiksmų planas, padedantis Lietuvai pasirengti stojimui į NATO.

2000 m. gegužės 18-19 d.

Vilniuje įvyko devynių NATO kandidačių užsienio reikalų ministrų susitikimas, kurio metu paskelbtu „Vilniaus pareiškimu“ patvirtintas įsipareigojimas kartu su Europos valstybėmis, JAV ir Kanada kurti vieningą bei laisvą Europą. Šio susitikimo dalyvės (vėliau prisijungus ir Kroatijai) susibūrė į „Vilniaus dešimtuko“ grupę.

2000 m. lapkričio 17 d.

Prezidento dekretu Lietuvos integracijos į NATO vyriausiuoju koordinatoriumi paskirtas ambasadorius Giedrius Čekuolis.

2001 sausio 25 d.

Prezidento dekretu nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore prie NATO ir Vakarų Europos sąjungos paskirta Gintė Damušis.

2001 m. gegužės 27-31 d.

Vilniuje vyko NATO Parlamentinės asamblėjos pavasario sesija.

2002 m. lapkričio 21 d.

Prahoje septynios NATO kandidatės – Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija – pakviestos pradėti derybas su NATO dėl narystės.

2003 m. kovo 26 d.

Pasirašyti pakviestųjų kandidačių prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties (Vašingtono sutarties) protokolai.

2004 m. kovo 10 d.

Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Vašingtono sutartį.

2004 m. kovo 29 d.

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas M.Brazauskas, lankydamasis Vašingtone, kartu su Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos premjerais įteikė JAV Valstybės sekretoriui Kolinui Pauelui (Colin Powell) Vašingtono sutarties ratifikacinius raštus. Šią istorinę dieną Lietuva tapo visateise NATO nare.

2004 m. kovo 29 d.

Šiaulių oro uoste nusileido pirmieji 2 Belgijos karališkųjų oro pajėgų naikintuvai “F-16 Fighting Falcon”. Nuo tos akimirkos sąjungininkai pradėjo vykdyti NATO Baltijos oro policijos misiją.

2004 m. balandžio 2 d.

Lietuvos vėliava buvo iškelta prie NATO būstinės Briuselyje. LR užsienio reikalų ministras Antanas Valionis kartu su Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos užsienio reikalų ministrais dalyvavo oficialioje ceremonijoje bei iškilmingame Šiaurės Atlanto Tarybos posėdyje.

Svarbiausi NATO įvykiai Lietuvai tapus Aljanso nare

Pasibaigus Šaltajam karui, buvo nuspręsta, kad NATO turi būti geriau pritaikyta nūdienos iššūkiams. Tai atsispindėjo NATO plėtros planuose ir pastangose į glaudesnį bendradarbiavimą įtraukti buvusio Varšuvos bloko šalis.

   

2005 m. vasario 22 d.

NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Briuselyje nuspręsta didinti NATO paramą Irakui, stiprinti politinį dialogą Aljanse ir išplėsti operaciją Afganistane. Taip pat šiame susitikime NATO šalių lyderiai pabrėžė paramą Ukrainos reformų programai ir sutarė stiprinti bendradarbiavimą.

2005 m. balandžio 20-21 d.

Vilniuje vyko neformalus NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas.

2006 m. lapkričio 28-29 d.

NATO vadovų susitikime Rygoje pabrėžti kertiniai principai: NATO išlieka svarbiausia transatlantine saugumo ir gynybos institucija, kurioje saugumo klausimus sprendžia Amerika ir Europa, akcentuotas kolektyvinio saugumo principas. Į NATO darbotvarkę įtrauktas energetinio saugumo klausimas, patvirtintos ir viešai paskelbtos Bendrosios politinės gairės (angl. Comprehensive Political Guidance) – dokumentas, kuriame analizuojama saugumo aplinkq ir galimos grėsmės, nurodomos atsako į jas kryptys per artimiausius keliolika metų. Patvirtintas Aljanso “atvirų durų” principas, atveriantis galimybę ateityje prie Aljanso prisijungti visoms norinčioms Europos šalims. Prie Partnerystės taikos labui programos ir Euroatlantinės partnerystės tarybos pakviestos prisijungti Vakarų Balkanų šalys (Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija). Nutarta išplėsti NATO partnerystes ir suteikti joms daugiau lankstumo.

2008 m. vasario 7-8 d.

Vilniuje vyko neformalus NATO gynybos ministrų susitikimas.

2008 m. balandžio 2-4 d.

Bukarešte vykusiame NATO vadovų susitikime prie Aljanso buvo pakviestos prisijungti Kroatija ir Albanija. Pasiūlyta Bosnijai ir Hercegovinai ir Juodkalnijai pradėti bendradarbiavimą Intensyvaus dialogo pagrindu. Bukarešto deklaracijoje paskelbta, jog Gruzija ir Ukraina ateityje taps NATO narėmis. Bukarešto susitikimo deklaracijoje pabrėžta, kad NATO išlieka pagrindiniu transatlantinio saugumo forumu, taip pat nesikeičia Aljanso pagrindinė funkcija – kolektyvinė gynyba.

2009 m. balandžio 3-4 d.

Strasbūre/Kelyje vykusiame NATO vadovų susitikime Albanija ir Kroatija tapo Aljanso narėmis. Nutarta, kad Makedonija prie Aljanso galės prisijungti, kai su Graikija išspręs šalies pavadinimo klausimą. NATO šalys taip pat nusprendė pradėti rengti naująją Strateginę koncepciją.

2010 m. lapkričio 19 d.

Lisabonoje vykusiame NATO vadovų susitikime buvo patvirtinta naujoji NATO Strateginė koncepcija. Pabrėžta, kad kolektyvinė gynyba yra esminis NATO tikslas. Strateginėje koncepcijoje taip pat numatytas NATO vaidmuo krizių valdyme ir tarptautinio saugumo užtikrinimas kartu su partneriais. Paminėtos konkrečios praktinės priemonės NATO tikslų įgyvendinimui: naujų pajėgumų kūrimas priešraketinės ir kibernetinės gynybos bei energetinio saugumo srityse, dėmesys praktiniam šalių teritorijos saugumo užtikrinimui, stiprinami krizių valdymo pajėgumai. Nutarta tęsti NATO būstinės, vadaviečių ir agentūrų reformas, kurios padėtų Aljansui vykdyti efektyvesnę politiką, pritaikytą naujiems iššūkiams, siekiant užtikrinti saugumą ir stabilumą Europoje ir pasaulyje.

2012 m. gegužės 20-21 d.

Čikagoje vykusiame NATO vadovų susitikime buvo aptarta situacija Artimuosiuose Rytuose, Afganistane bei pasaulinės finansinės krizės implikacijos Aljansui. Susitikimo rezultatai buvo svarbūs Lietuvai – vienas svarbiausių sprendimų buvo NATO oro policijos misijos įtvirtinimas ir pratęsimas neribotam laikui. Sąjungininkai priimtuose dokumentuose misiją apibūdino kaip NATO solidarumo pavyzdį ir įsipareigojo toliau rūpintis Baltijos oro erdvės saugumu. Čikagos susitikimo deklaracijoje taip pat pabrėžta pratybų, kaip priemonės stiprinti greitą sąjungininkų reagavimą į iššūkius, svarba. Paminėtos 2013 m. NATO Reagavimo pajėgų pratybos „Steadfast Jazz“, kurios bus rengiamos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. NATO taip pat paskelbė apie priešraketinės gynybos sistemos pradinės fazės aktyvavimą. Numatyta, kad ši sistema turės ginti visą Aljanso teritoriją. Kitas svarbus nutarimas buvo NATO šalių energetinio saugumo svarbos Aljanso veikloje įtvirtinimas. Deklaracijoje atsirado nuoroda į Lietuvoje įkurtą Energetinio saugumo centrą kaip būsimą NATO akredituotą kompetencijos centrą (centras pradėjo veikti 2013 m. sausio 1 d.). Galiausiai, Čikagos susitikime buvo patvirtintas branduolinės politikos status quo išlaikymas, kuris reiškia, kad JAV ir toliau išlaikys savo branduolinius ginklus Europoje.

2014 m. rugsėjo 4-5 d.

Velse (Njuporte) vyko NATO vadovų susitikimas, kurio pagrindinė tema – grėsmės saugumui (Rusijos agresija prieš Ukrainą, susirėmimai Irake ir konfliktai Artimuosiuose Rytuose bei Šiaurės Afrikoje) ir NATO atsakas į jas. Patvirtintas Aljanso Atsako veiksmų planas (angl. Readiness Action Plan) su konkrečiomis priemonėmis. Sąjungininkės sutarė siekti, kad per artimiausią dešimtmetį išlaidos gynybai siektų ne mažiau 2 proc. BVP. Pasmerkta neteisėta Rusijos karinė intervencija Ukrainoje ir pabrėžta parama Ukrainai (patvirtintas Išsamus paramos priemonių paketas). Sąjungininkės vieningai pažymėjo, kad kertinis NATO principas yra kolektyvinė gynyba („Sąjungininkės sutarė, kad didžiausia Aljanso atsakomybė yra apsaugoti ir ginti mūsų teritoriją ir mūsų gyventojus nuo atakos, kaip nurodyta Vašingtono sutarties 5-ame straipsnyje. Niekas neturi abejoti NATO ryžtu iškilus grėsmei kurios nors narės saugumui. NATO išlaikys visus pajėgumus, reikalingus atgrasyti ir atremti bet kokią grėsmę mūsų gyventojų saugumui. […]Atgrasymas, paremtas atitinkamu branduolinių, konvencinių ir priešraketinės gynybos pajėgumų deriniu, išlieka esminiu mūsų bendros strategijos elementu”). Susitikimo metu užbaigta saugumo palaikymo misija Afganistane ir aptarti tolesni NATO paramosšiai šaliai planai, aptartos naujos bendradarbiavimo su partneriais galimybės per tokias iniciatyvas, kaip Gynybos pajėgumų kūrimas ir Partnerysčių sąveikumo iniciatyva, įvertinta šalių aspirančių (Gruzijos, Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Makedonijos) pažanga ir pritarta bendradarbiavimo priemonių paketui Gruzijai.

2015 m. rugsėjo 3 d.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kartu su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite Vilniuje iškilmingai atidarė NATO vadavietę – NATO pajėgų integravimo vienetą (angl. NATO Force Integration Unit, NFIU). Šešias tokias vadavietes steigti Aljanso valstybėse – Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje – nuspręsta NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Velse. NFIU aktyvavimas – viena iš pagrindinių priemonių NATO reaguoti į naujus iššūkius saugumui, kylančius iš Rytų ir Pietų. Šių vadaviečių pagrindinė užduotis – prireikus užtikrinti NATO itin aukštos parengties pajėgų (angl. Very High Readiness Joint Task Force, VJTF) ir papildomų greitojo reagavimo elementų dislokavimą regione. NFIU veikia kaip sąveikos tarp nacionalinių ir NATO pajėgų tarpininkas – prisideda prie gynybos planavimo, sąjungininkų mokymų ir pratybų, taip pat palaiko ryšį su NATO operacinėmis vadavietėmis.

2016 m. kovo 23-24 d.

Lietuvoje lankėsi Šiaurės Atlanto taryba (angl. North Atlantic Council, NAC) – pagrindinis sprendžiantysis NATO organas. Kovo 23 d. Vilniuje surengta NAC darbo vakarienė, kurioje buvo diskutuojama apie NATO adaptaciją pasikeitus saugumo aplinkai. Joje dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Kovo 24 d. NAC posėdyje aptarta saugumo padėtis regione, taip pat įvyko susitikimas su Prezidente Dalia Grybauskaite. Tą pačią dieną tarybos nariai vyko į Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ bazę ir poligoną, kur Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas majoras Almantas Leika ir JAV pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Benas Hodgesas NAC nariams pristatė NATO šalių gynybos ministrų sprendimo dėl išankstinio pajėgų dislokavimo įgyvendinimo Lietuvoje galimybes.

2016 m. liepos 8-9 d.

Varšuvoje vykusio NATO vadovų susitikimo pagrindiniai klausimai buvo Aljanso gynybos ir atgrasymo stiprinimas ir stabilumo plėtra NATO kaimynystėje. Susitikime paskelbta apie NATO Parengties veiksmų plano, priimto 2014 m. Velse, įgyvendinimą. Patvirtintas sprendimas nuo 2017 m. Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti po daugianacionalinį batalioną (angl. enhanced forward presence). Lietuvoje tokį batalioną formuoti apsiėmė Vokietija, Estijoje – JK, Latvijoje – Kanada, Lenkijoje vadovaujantį vaidmenį (framework nation) atlieka JAV. Aljanso narės sutarė, kad NATO įprastinis praktinis bendradarbiavimas su Rusija išlieka suspenduotas. NATO ir Rusijos politinis dialogas bus tęsiamas (pirmasis NATO ir Rusijos tarybos posėdis po 2 m. pertraukos surengtas 2016 m. balandžio 20 d.). Rusijos agresija prieš Ukrainą, rizikos ir incidentų mažinimas bei karinio skaidrumo didinimas išlieka šio politinio dialogo darbotvarkėje. Kartu toliau bus stiprinama gynyba ir atgrasymas saugumo prasme pažeidžiamiausiame Aljanso sparne. Atsižvelgdamos į sudėtingą saugumo aplinką prie NATO sienų, šalys narės sutarė dėti daugiau pastangų į stabilumo plėtrą Aljanso kaimynystėje. Pritarta didesnei praktinei ir politinei paramai Ukrainai, Gruzijai ir kitiems partneriams, nuspręsta žvalgybos pajėgumais paremti kovą prieš „Islamo valstybę“ (Da‘esh), bus tęsiama parama Irakui ir Afganistanui. Varšuvoje taip pat paskelbta, kad bus stiprinamas NATO ir ES bendradarbiavimas. Priimtas pirmasis bendras NATO ir ES vadovų pareiškimas, kuriame numatyti bendri veiksmai kovoje su hibridinėmis grėsmėmis, kibernetinio saugumo stiprinimas, pratybų koordinacija, bendros pastangos kovoje prieš nelegalią migraciją Viduržemio jūroje, partnerių pietuose ir rytuose gynybos bei saugumo pajėgumų ir atsparumo stiprinimas.

Įsidarbinimas NATO struktūrose

Užsienio reikalų ministerija atkreipia dėmesį, kad Lietuvai tapus NATO nare kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi galimybę įsidarbinti NATO struktūrose. Informacija apie laisvus etatus NATO struktūrose ir reikalavimus kandidatams nuolat skelbiama NATO interneto svetainėje.

 

Naujienlaiškio prenumerata