Naujienos

Ministro Pirmininko G.Kirkilo sveikinimo kalba Lietuvos nacionalinės dienos atidarymo ceremonijoje „EXPO Zaragoza 2008”

Nuoširdžiai džiaugiuosi - Lietuvai, mažai, bet dinamiškai besivystančiai ir aktyviai Šiaurės Europos valstybei, suteikta galimybe dalyvauti tarptautinėje parodoje „EXPO Zaragoza 2008“. Nors pasaulinės EXPO savo istoriją skaičiuoja daugiau kaip pusantro šimto metų, Lietuva oficialiai tokiame renginyje dalyvauja dar tik aštuntą kartą. Malonu, kad EXPO ir vėl vyksta Ispanijoje, kur vos tik atgavusi Nepriklausomybę Lietuva prisistatė EXPO’92 parodoje Sevilijoje. Prieš keliolika metų prasidėjusi Lietuvos sėkmės istorija tęsiasi, ir mes esame laimingi, galėdami vėl dalintis savo džiaugsmu EXPO parodoje.Tarptautinių parodų biuras (B.I.E) EXPO parodoms vis dažniau parenka globalias, bet tuo pačiu ir lokalias temas – gamta, harmonija, darni plėtra, gyvybiškai svarbūs ištekliai bei racionalus jų naudojimas yra vienodai aktualūs dalykai įvairiems planetos regionams, valstybėms, kiekvienam žmogui atskirai ir visiems kartu.
„EXPO Zaragoza 2008“ įvardijama kaip didžiausia vandens ir darnos šventė – kur kartu su daugiau kaip šimtu pasaulio valstybių galime pristatyti savo valstybę ir naujausius pasiekimus. Pagrindinė parodos tema Lietuvai gana dėkinga, bet kartu ir įpareigojanti. Lietuva nuo seno vadinama ežerų ir upių šalimi. Per ją teka keli tūkstančiai upių, esama 6000 ežerų, o visi vidaus vandenys – upės, ežerai, tvenkiniai, marios – sudaro beveik tris procentus Lietuvos teritorijos. Dauguma pačių vertingiausių vandens telkinių yra Lietuvos saugomose teritorijose, kurios užima beveik 15 procentų šalies teritorijos. Mūsų šalis yra bene vienintelė Europos valstybė gėrimui naudojanti tik požeminį vandenį.
Lietuva į nacionalinę įstatymų bazę jau perkėlė visų ES vandens direktyvų reikalavimus. Sparčiai diegiama naujoviška vandens valdymo upių baseinų pagrindu sistema. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūros statybai bei modernizavimui dar numatoma investuoti 3,5 milijardo litų (1 mlrd. Eurų). Visų projektų ir reformų tikslas yra iki 2015 m. pasiekti gerą vandens telkinių būklę bei užtikrinti, kad šalies gyventojai būtų aprūpinti tik geros kokybės geriamuoju vandeniu bei jiems būtų teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos. Tai mus įpareigoja ir prieš penkerius metus priimta Lietuvos nacionalinė darnaus vystymosi strategija.
Nors Lietuvos teritorija yra drėgmės pertekliaus zonoje, manyti, kad vykstant klimato kaitos procesams vandens trūkumas ateityje negalėtų turėti didelės įtakos krašto gyvenimui yra neteisinga. Štai kad ir ruošdamiesi šiai parodai, Lietuvos paviljone įrengėme „Lietaus namus“, taip norėdami pristatyti mūsų šaliai būdingą klimatą, o atsitiko taip, kad šį pavasarį Aragone lijo daugiau negu įprastai lietingoje Lietuvoje. Ištvinusi Ebro upė vos kliudė pasirengimui, o Lietuvos ūkininkai ir šiandien dar nekantriai laukia lietaus.
“EXPO Zaragoza 2008” – visų pirma yra unikali vieta ir proga pasaulio politikams, mokslininkams, aplinkosaugininkams ir pramonininkams, o svarbiausia milijonams paprastų žmonių dar kartą pamatyti ir įsitikinti tuo, kad vanduo yra vienas iš pačių brangiausių Žemės turtų. Saugoti ir tausoti jį yra visų mūsų šventa pareiga. Tačiau Tarptautinėse parodose, kokia yra „EXPO Zaragoza 2008“, kiekviena valstybė, o ypač naujosios Europos ir pasaulio bendrijos narės kaip Lietuva, stengiasi ne tik atspindėti pagrindinę temą, bet ir pristatyti save kuo visapusiškiau.
Lietuva jau skaičiuoja penktuosius buvimo NATO ir Europos Sąjungoje metus, visai neseniai įsiliejome į Šengeno erdvę, o dabar nuosekliai siekiame Euro įvedimo. Lietuva – nedidelė, tik 3,4 mln. gyventojų turinti Europos valstybė. Tačiau iš trijų Baltijos valstybių esame didžiausi, vieninteliai dalyvaujame ir šioje parodoje.
Lietuvos ir Ispanijos apyvarta praėjusiais metais siekė daugiau kaip pusantro milijardo litų (arba apie pusę milijardo Eurų). Lietuvos eksportas į Ispaniją, kaip, beje, ir importas iš Ispanijos, sudaro apie pusantro procento viso Lietuvos eksporto bei importo. Šiemet tiesioginės užsienio investicijos iš Ispanijos į Lietuvą pasiekė 25,5 mln. Lt., o tai yra dvigubai daugiau negu pernai. Malonu, kad be kitų sričių, didėja Ispanijos ir Lietuvos bendradarbiavimas energetikos srityje. Lietuvos verslininkų susidomėjimą dirbti su ispanais ar Ispanijoje byloja kad ir tai, jog nemaža mūsų verslininkų grupė atvyko aplankyti šią parodą, o kai kurie prisidėjo prie Lietuvos paviljono įrengimo.
Ekonominį bendradarbiavimą skatina ne tik verslo sąlygos ar rinka, tačiau ir dažnesnis bendravimas bei augantis vienų pasitikėjimas kitais. Lietuva ir Ispanija diplomatinius santykius užmezgė dar 1922 m., kai Ispanija pripažino Lietuvą de jure. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę diplomatiniai santykiai su Ispanija atkurti 1991 m. Ypač šiltai prisimenamas prieš trejus metus Madride įvykęs Ispanijos karaliaus Juan Carlos I ir Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus susitikimas.
Ispanų kalba Lietuvoje skambėjo dar XVI amžiuje. Ženklų pėdsaką Lietuvoje paliko ir ispanų jėzuitai. Vieni pirmųjų Vilniaus Universiteto, įkurto 1579 m., rektorių buvo iš Ispanijos, pvz. Garsía Alabiano. Ispanų kalba Lietuvoje skamba ir šiais laikais. Lietuvos ir Ispanijos draugija kasmet organizuoja tradicines Ispanijos kultūros dienas Lietuvoje, rengia diskusijas, paskaitas apie Ispaniją, organizuoja vakarėlius su ispaniška muzika, dainomis, virtuve ir geru vynu. Vilniuje jau tradicija tapo kasmetiniai Migelio de Servanteso Savedros romano „Don Kichotas“ skaitymai.
Tikriausiai dažno ispano pirmoji mintis apie Lietuvą – krepšinis. Ispanijoje žinomi Lietuvos krepšininkai Arvydas Sabonis, Artūras Karnišovas, Šarūnas Jasikevičius. Neabejoju, kad susitiksime Pekino Olimpinėse žaidynėse. Naudodamasis proga sveikinu su vakarykšte pergale Europos futbolo čempionate ir manau, kad pusfinalyje visa Lietuva sirgs už Ispaniją. Tačiau šiais laikais Ispaniją pasiekia ne tik garsūs Lietuvos krepšininkai, bet ir daugybė paprastų, darbščių, geresnio gyvenimo ieškančių mūsų šalies žmonių. Daugiausia lietuvių gyvena Andalūzijos ir Valensijos provincijose.
Pastaraisiais metais plečiasi Ispanijos ir Lietuvos kultūrinis bendradarbiavimas. Ispanams, kultūros mylėtojams, Lietuva jau atpažįstama kaip teatro šalis. Ne kartą žymių Lietuvos režisierių Eimunto Nekrošiaus ir Oskaro Koršunovo spektakliai susilaukė anšlagų ne tik Madride, bet ir kituose Ispanijos miestuose. Ispanijoje gastroliavo ir Valstybinio jaunimo teatro trupė, o šiemet ir Valstybinis operos ir baleto teatras. Lietuvoje taip pat pristatoma Ispanijos kultūra. Pas mus ne kartą pasirodė garsūs Ispanijos šokio meistrai, solistai, muziejuose ir parodose demonstruojami ispanų dailės kūriniai, fotografijos.
Tikiuosi, kad ir šiandieninis Lietuvos kultūros meistrų, o jų čia atvyko per šimtą, pasirodymai, taip pat sudomins ispanus ir duos pradžią naujiems projektams ar kultūriniams mainams. Parodos laikotarpiu vyks lietuviško kino, fotografijų, teatro, įvairių muzikinių žanrų pristatymai, o pasirodymų geografija išsiplės nuo Madrido iki nuostabios architektūros ir savito charakterio dar romėnų laikus menančio Albaracino miestelio, kuris tapo mūsų paviljono draugu ir partneriu.
2009 metais sueis 1000 metų, kai Lietuvos vardas buvo pirmą kartą paminėtas istorijos metraščiuose. Į šventinių renginių programą, kuri tęsis visus metus, jau įtraukta apie 100 kultūros ir meno projektų. Tais pačiais metais Vilnius kartu su Austrijos miestu Lincu taps Europos kultūros sostine. Vilnių numatoma pristatyti kaip Europos ateities sostinę, turinčią turtingą praeitį, galinčią jos pagrindu sukurti unikalią kultūros viziją ir skatinančią prie jos įgyvendinimo prisidėti visus Vilniaus gyventojus bei svečius.
Naudodamasis proga noriu visus Jus pakviesti ateinančiais jubiliejiniais mums metais aplankyti Lietuvą, o kol kas dar beveik tris mėnesius Jūs esate laukiami svečiai originaliame ir gaiviame Lietuvos paviljone. Šiandien visą dieną parodoje jus lydės lietuviška muziką, o naktį švęsime Jonines. Lietuvoje tą naktį žmonės degina laužus ir ieško laimės simbolio – paparčio žiedo. Linkiu visiems Chuanams, Džonams, Johanams, Janiams, Jonams – surasti savąjį laimės žiedą, o visiems parodos dalyviams ir lankytojams iš naujo atrasti energingą, drąsią, gražią ir darniai plėtojamą Lietuvą.
Dėkoju už dėmesį.